skardojus

2 skardõjus sm. (2), skardójus (1) Š, NdŽ sutraiškytas grūdas: Gryni grūdai – skardójais Ds.

◊ kaĩp skardõjus

1. labai (kruvinas): Atėjo iš vakaruškų kruvinas visas kaip skardojus Km.

2. apie apsivilkusį suplyšusiais, sudriskusiais drabužiais: Ateina vaikas kaip koks skardojus Žmt.

3. apie ką labai sueižėjusį: Iškalk girnas, žiūrėk, duona į ką panaši – kaĩp skardõjus Kkl. Surėžytos, supjaustytos papadės – kaĩp skardõjus Kkl.

4. Rk labai (rėkia, šūkauja): Rėkia kaĩp skardõjus K.Būg(Pnm). Negi padainuos gražiai – parėkaus kai skardojai ir išsiskirstis Dkk.